Šiuo metu naudojama sistema skaitiniams adresams naudoja 32 bitus, todėl teoriškai iš viso galima panaudoti virš keturių milijardų adresų. Praktiškai šių adresų yra žymiai mažiau, nes nemaža dalis naudojama specialioms reikmėms. Kadangi laisvų 4-os versijos adresų mažėja, raginama pereiti prie IP 6-os versijos.
Ketvirtos versijos adresas sudaromas iš keturių taškais atskirtų skirtingų skaičių, kurių kiekvienas nėra didesnis už 255. Adresas 255.255.255.255 laikomas bet kokio kompiuterio adresu.
Šis standartas adresui skiria 128 bitus, todėl galimų adresų skaičius išauga, ir patenkina visas augimo prognozes. Tačiau praktikoje 6-a versija dar nėra plačiai naudojama.
IP (Internet Protocol) yra protokolas, naudojamas identifikuoti ir maršrutizuoti informaciją tinkle. IP adresas identifikuoja unikalų įrenginį tinkle. Yra dvi pagrindinės IP versijos: IP versija 4 (IPv4) ir IP versija 6 (IPv6).
Dydis: IPv4 adresas yra 32 bitų ilgio, išreikštas keturiais skaitmenimis, kuriuose kiekvienas gali būti nuo 0 iki 255. Pavyzdžiui: 192.168.0.1.
Adresų Kiekis: IPv4 leidžia apie 4,3 milijardo unikalių adresų, kas priveda prie adresų išsekimo problemų dėl sparčiai didėjančio interneto naudotojų skaičiaus.
Naudojimas: Dauguma šiuo metu naudojamų adresų yra IPv4, bet dėl adresų trūkumo ir interneto augimo, perėjimas prie IPv6 tampa svarbus.
Dydis: IPv6 adresas yra 128 bitų ilgio, išreikštas aštuoniais grupės skaitmenimis, kuriuose kiekviena gali būti šešioliktainė. Pavyzdžiui: 2001:0db8:85a3:0000:0000:8a2e:0370:7334.
Adresų kiekis: IPv6 leidžia astronomiškai didelį adresų kiekį – apie 3,4 x 10^38, užtikrinant, kad visi įrenginiai tinkle turės unikalų adresą.
Naudojimas: IPv6 yra pritaikytas būsimam interneto augimui ir yra būtent sukurta spręsti IPv4 trūkumus, ypač susijusius su adresų išsekiu.
Perėjimas nuo IPv4 prie IPv6 vyksta, kad būtų galima išvengti adresų išsekimo ir užtikrinti ilgalaikį interneto plėtros galimybę. Dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko ir IPv4, ir IPv6.
⊡ Mano IP adresas